r – rade-bant
rade-ber – rām-ge-var
ramme – rasch
rasche – rāt-gėberinne
rāt-gėbinne – rāt-stiege
rāt-stube – rėbe-holz
rebelīn – rėchen
rėchen1 – rede-bęre
rėde-biutel – rede-spręchic
rede-spręchigkeit – rėgel-zuht
rede-spręchigkeit stF.
rėde-stap stM.
rede-stolz Adj.
rėde-vaʒ stN.
rede-vėnster stN.
rede-wīs-heit stF.
rede-wort stN.
rėde-zuber stM.
redinc stM.
rź-dult stF.
redunge stF.
rėdunge stF.
rėf stN.
rźf stN.
refent-schüʒʒel stF.
reffen swV.
reff-zan stM.
refloit stM.
reformatze swF.
reformieren swV.
re-frigieren swV.
refsalunge stF.
refsen stN.
refsen swV.
rėf-stap stM.
refsunge stF.
rėf-trager stM.
refzen stN.
refzen swV.
regāl stN.
regālien s_pl
rege stF.
rėgelęre stM.
rėgelęrinne stF.
regel-bir swF.
regel-boum stM.
rėgel-büechlīn stN.
rėgele F.
rėgelen swV.
rėgel-gėlt stN.
rėgel-hūs stN.
rėgelierer stM.
rėgelīn stN.
regelinc stM.
rėgel-lźre swF.
rėgel-lich Adj.
rėgel-orden stM.
rėgel-phenninc stM.
rėgel-vaste stF.
rėgel-zuht stF.
regen – rėht
rėht-begėrnder – rėht-sprėcher
rėht-spruch – reine
reine – reisel?
reise-lachen – reite-phert
reiter1 – rembele?
remedie – rensen
rensen – rź-stat
reste – ribbalīn
rib-brāte – rīch-tuom
rīch-var – riester-brėt
riester-holz – rihtęre
rihtęrinne – rīh-waʒʒer
rīm1 – rinder-lėber
rinder-lich – ringern
ringer-salbe – rintzyranntz
Rīn-vart – rīserin
ris-halde – rīter-wāfen
rīte-schamel – ritter-schilt
ritter-schimph – riute
riute – riuwe-var
riuwunge – rocken-korn
rocken-meit – rmesch
romes-ōr – ros-bāre
ros-bein – rōsen-hac
rōsen-haven – ros-hūt
ros-hütte – rosten
rōsten – rtel-boum
rtelėht – rōt-ouge
rotrach – roubunge
rouch1 – Roup-vater
Roup-vruht – rücke-brėt
ruckec – rüegęrinne
rüegāt – rufelīn
ruffen – rūnęre
rūnęrinne – ruoben-grebel
ruoben-kumpost – ruom-ręʒe
ruom-ręʒec – rūpe
rūpen-lėbere – rūten-blat
rūten-kranz – rūʒunge
|
rede-spręchigkeit stF. MWV
rėde-stap stM. MWV
rede-stolz Adj. MWV
rėde-vaʒ stN. MWV
rede-vėnster stN. MWV
rede-wīs-heit stF. MWV
rede-wort stN. MWV
rėde-zuber stM. MWV
redinc stM. MWV
rź-dult stF. MWV
redunge stF. MWV
rėdunge stF. MWV
rėf stN. MWV
rźf stN.
refent-schüʒʒel stF. MWV
reffen swV. (2) MWV
reff-zan stM. MWV
refloit stM. (4) MWV
reformatze swF. MWV
reformieren swV. MWV
re-frigieren swV.
refsalunge stF. MWV
refsen stN. MWV
refsen swV. (19) MWV
rėf-stap stM. MWV
refsunge stF. MWV
rėf-trager stM. MWV
refzen stN.
refzen swV. MWV
regāl stN. MWV
regālien s_pl (2)
rege stF. MWV
rėgelęre stM. (1) MWV
rėgelęrinne stF. MWV
regel-bir swF. MWV
regel-boum stM. MWV
rėgel-büechlīn stN. MWV
rėgele F. (44) MWV
rėgelen swV. MWV
rėgel-gėlt stN. MWV
rėgel-hūs stN. MWV
rėgelierer stM. MWV
rėgelīn stN. MWV
regelinc stM. MWV
rėgel-lźre swF. MWV
rėgel-lich Adj. (10) MWV
rėgel-orden stM. MWV
rėgel-phenninc stM. MWV
rėgel-vaste stF. MWV
rėgel-zuht stF. (1) MWV |
