Lemmaliste/Belegarchiv
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWYZ
r – rade-bant
rade-ber – rām-ge-var
ramme – rasch
rasche – rāt-gėberinne
rāt-gėbinne – rāt-stiege
rāt-stube – rėbe-holz
rebelīn – rėchen
rėchen1 – rede-bęre
rėde-biutel – rede-spręchic
rede-spręchigkeit – rėgel-zuht
regen – rėht
rėht-begėrnder – rėht-sprėcher
rėht-spruch – reine
reine – reisel?
reise-lachen – reite-phert
reiter1 – rembele?
remedie – rensen
rensen – rź-stat
reste – ribbalīn
rib-brāte – rīch-tuom
rīch-var – riester-brėt
riester-holz – rihtęre
rihtęrinne – rīh-waʒʒer
rīm1 – rinder-lėber
rinder-lich – ringern
ringer-salbe – rintzyranntz
Rīn-vart – rīserin
ris-halde – rīter-wāfen
rīte-schamel – ritter-schilt
ritter-schimph – riute
riute – riuwe-var
riuwunge – rocken-korn
rocken-meit – rœmesch
romes-ōr – ros-bāre
ros-bein – rōsen-hac
rōsen-haven – ros-hūt
ros-hütte – rosten
rōsten – rœtel-boum
rœtelėht – rōt-ouge
rotrach – roubunge
rouch1 – Roup-vater
Roup-vruht – rücke-brėt
ruckec – rüegęrinne
rüegāt – rufelīn
ruffen – rūnęre
rūnęrinne – ruoben-grebel
ruoben-kumpost – ruom-ręʒe
ruom-ręʒec – rūpe
rūpen-lėbere – rūten-blat
rūten-kranz – rūʒunge
      rūten-kranz stM.
      rūten-öl stN.
      rūten-saf stN.
      rūten-sāme swM.
      rūten-souc stM.
      rūten-waʒʒer stN.
      rūtieren swV.
      rūtinc stM.
      rūtinger stM.
      rutschart stmn?
      rutschen swV.
      rutscher stM.
      rutte swF.
      rütteln swV.
      rütten swV.
      rütti-schāf stN.
      rüttunge stF.
      rūt-visch stM.
      rütze swF.
      rützic Adj.
      ruvīnen swV.
      rūʒ M.
      rūʒ Subst.
      Rūʒ stM.
      rūʒe F.
      rūʒelen swV.
      rūʒen stN.
      rūʒen swV.
      rūʒer stM.
      rūʒic Adj.
      Rūʒ-lant stN.
      rūʒunge stF.

   rūten-kranz - rūʒunge    


rūten-kranz stM. MWV
rūten-öl stN. (3) MWV
rūten-saf stN. (10) MWV
rūten-sāme swM. (5) MWV
rūten-souc stM. (2)
rūten-waʒʒer stN. (2) MWV
rūtieren swV. MWV
rūtinc stM. MWV
rūtinger stM. MWV
rutschart stmn? MWV
rutschen swV. MWV
rutscher stM. MWV
rutte swF. (1) MWV
rütteln swV. (2) MWV
rütten swV. (1) MWV
rütti-schāf stN.
rüttunge stF. MWV
rūt-visch stM. (1) MWV
rütze swF. MWV
rützic Adj. (4) MWV
ruvīnen swV. MWV
rūʒ M. (2)
rūʒ Subst.
Rūʒ stM. (6) MWV
rūʒe F.
rūʒelen swV. MWV
rūʒen stN. MWV
rūʒen swV. (1) MWV
rūʒer stM. MWV
rūʒic Adj. MWV
Rūʒ-lant stN. (1)
rūʒunge stF. MWV